„B“ - tai - BENDRUOMENĖ, tai – BIBLIOTEKA.

 

Tai „DAIKTAS SAVYJE“, „MIESTAS“ MIESTE.

​

Tai kultūrinės paskirties struktūra, kuri yra tarsi autonominė sala gyvenamųjų daugiabučių apsuptyje. Kontekstas, aplinka – neišraiškinga, nepatraukli, todėl nesiekiama betarpiško, tiesioginio ryšio su ja. Koncentruojamasi į vidines erdves (vidinis kiemas, vestibiulis, bendruomenės  renginių erdvė, skaitykla,  etc.),  kurios yra maksimaliai atviros tarpusavyje (riboja skaidraus stiklo plokštumos), tačiau dalinai izoliuotos nuo vizualiai agresyvios aplinkos (gatvė, sovietiniai daugiabučiai, etc.). Tai tarsi oazė dykumoje, kur galima pailsėti, pasisemti dvasinio peno po ilgos ir varginančios „kelionės“ (darbų). Išorinį kontūrą formuojama vientisa, maksimaliai „švari“, paprasta, minimalistinė „siena“. 

​

METAFORINĖ LINIJA – „SKRUZDĖLYNAS“.

 

Projektuojamas BENDRUOMENĖS CENTRAS „B“ yra daugiabučių gyvenamųjų namų apsuptyje, kur tarsi skruzdėlyne zuja masė žmonių. Pats BENDRUOMENĖS CENTRAS „B“ yra kultūrinės, šviečiamosios paskirties objektas, kur tarsi skruzdėlyne yra sunešamos, kaupiamos žinios, dalinamasi kultūrine patirtimi, semiamasi dvasinio peno. Projekte nebuvo siekiama tiesioginio, tiesmuko skruzdėlyno modelio atkartojimo. Skruzdėlyno principas yra stipriai abstrahuojamas, nėra vizualaus ryšio, tačiau išlieka giluminis ryšys, konceptualus kodas.

 

Skruzdėlyno strategijos yra panaudojamos konceptualiame lygmenyje. Tokiu būdu objektas yra įvietinamas. Jį įtakoja būtent ši konkreti vieta, aplinkinis kontekstas. Ryšys su kontekstu yra giluminis, neformalus.