Projektuojant objektą ieškota emociškai ramios ir racionalios architektūrinės išraiškos, atsparios trumpalaikėms architektūrinėms madoms. Nuo Antikos laikų viešosios paskirties pastatai asocijuojasi su kolonada, tad siūloma architektūra intuityviai padeda suvokti pastato paskirtį. Kolonoms jungiantis su griežta perdangos kesono struktūra, interjeras tampa eksterjero tąsa. Ši konstrukcijų visuma labai tinkama kurti atviras, universalias vidines erdves. Denginio kompoziciją praturtina tūriniai stoglangiai.

Dieną pro stoglangius natūrali šviesa patenka į abu pastato aukštus, o tamsiu paros metu jie tampa objekto „kelrodės šviesos“ simboliu. Griežtoje fasadų sistemoje numatyti įgilinimai ties įėjimais, kuriais sukuriama trauka į vidaus erdves. Monotoniška kolonų sistema išbalansuojama metalinėmis ažūrinėmis langinėmis, tai - aliuzija į spaudos ženklus. Langinės veikia ir kaip apsauga nuo saulės. Langinių ilgoji kraštinė tvirtinama vyriais, kad būtų patogu valyti langus. Kolonų vidinėms dalims bei aikštės ir kiemelio dangai naudojamos raudonos keraminės plytos, prie jų derinamas baltas fasadų tinkas.